Testai – Tarptautiniai laivavedžių kursai

TS-14 Aplinkosaugos reikalavimai

1 / 31

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje laivo priežiūros ir smulkaus remonto darbus atlikti galima:

tik suderinus su Uosto priežiūros skyriumi.

tik suderinus su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūrų aplinkos apsaugos agentūra.

tik suderinus su Lietuvos transporto saugos administracija.

2 / 31

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste šiukšles ir maisto atliekas galima laikyti laive ne ilgiau kaip 2 paras:

bet kokiose uždaromose talpose.

uždaruose ir pažymėtuose konteineriuose.

tik metalinėse talpose.

3 / 31

Koks didžiausias leistinas liekamasis naftos kiekis išpumpuojamame iš laivo vandenyje?

Neturi viršyti 15 ppm.

Neturi viršyti 30 ppm.

Neturi viršyti 20 ppm.

4 / 31

Laivuose, kurie perveža keleivius, nepriklausomai nuo keleivių skaičiaus turi būti:

abu atsakymai teisingi.

įrengtos kajutės su miegamojo baldais ir atskiri vyrų, moterų WC blokai.

įrengti tualetai ir kriauklė su vandeniu su fekalijų ir nutekamojo vandens surinkimo talpomis.

5 / 31

Kada laivas, stovintis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, gali atidaryti užplombuotus nutekamųjų fekalinių, ūkinių buitinių vandenų išleidimo vožtuvus?:

Atiduodant užterštą vandenį į specialius laivus.

Atiduodant užterštą vandenį į talpas, esančias krante.

Abu atsakymai teisingi.

6 / 31

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje draudžiama likviduoti teršalus aplink laivą įgulos jėgomis, nepranešus:

Uosto žemės naudotojui.

Uosto priežiūros tarnybos budinčiam uosto dispečeriui.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui;

7 / 31

Nutekamųjų vandenų surinkimo ir laikymo cisternos laive turi būti įrengtos kai įgulos ir keleivių skaičius:

daugiau kaip 10 žmonių.

daugiau kaip 20 žmonių.

daugiau kaip 15 žmonių;

8 / 31

Kokiu mažiausiu atstumu nuo vandens telkinių krantų, vandens telkiniuose esančių salų krantų galima plaukioti savaeigėms plaukiojimo priemonėmis?

10 m, išskyrus plaukimą mažiausiuoju savaeigės plaukiojimo priemonės greičiu.

100 m, išskyrus plaukimą mažiausiuoju savaeigės plaukiojimo priemonės greičiu.

50 m, išskyrus plaukimą mažiausiuoju savaeigės plaukiojimo priemonės greičiu.

9 / 31

Savaeigė plaukiojimo priemonė yra:

bet kokiu būdu varoma plaukiojimo priemonė.

vidaus degimo variklį turinti plaukiojimo priemonė, taip pat laivas su oro pagalve, oro sraigtu varomas laivas ir kt.

abu atsakymai teisingi.

10 / 31

Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis kurių bendras variklių galingumas nuo 21 AG (16 kW) iki 150 AG (110 kW) leidžiama plaukioti:

Visą navigacijos sezoną – didesniuose kaip 500 ha vandens telkiniuose.

Nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos – didesniuose kaip 200 ha vandens telkiniuose.

Nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos – ne mažesniuose kaip 100 ha vandens telkiniuose.

11 / 31

Kas yra navigacijos sezonas?

Navigacijos sezonas – laikotarpis nuo ledo ištirpimo vandens telkinyje iki ledo dangos susidarymo. Jeigu nesusidaro pastovi ledo danga, navigacijos sezonas trunka nuo balandžio 1 d. iki kovo 15 d..

Navigacijos sezonas – laikotarpis nuo ledo ištirpimo vandens telkinyje iki ledo dangos susidarymo. Jeigu nesusidaro pastovi ledo danga, navigacijos sezonas trunka nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d..

Navigacijos sezonas – laikotarpis nuo ledo susidarymo vandens telkinyje iki ledo dangos ištirpimo. Jeigu nesusidaro pastovi ledo danga, navigacijos sezonas trunka nuo balandžio 1 d. iki kovo 15 d..

12 / 31

Ar leidžiama, vidaus ir teritoriniuose vandenyse, deginti laivuose susidarančias atliekas ir kitų kenksmingų medžiagų likučius?

Leidžiama visuose laivuose, pagal aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintas taisykles.

Leidžiama krovininiuose laivuose, pagal aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintas taisykles.

Draudžiama visiems laivams.

13 / 31

Jei laivas, stovėdamas prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinės, ketina naudotis kranto inžineriniais tinklais (elektros, vandens, šildymo, telefono), prisijungti prie jų laivo kapitono prašymu galima tik leidus:

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriui.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto dispečerinei.

Šių tinklų savininkui.

14 / 31

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste už saugų laivų stovėjimą prie krantinių atsako:

laivo kapitonas ir Uosto dispečeris.

laivo kapitonas ir Uosto priežiūros tarnyba.

laivo kapitonas ir uosto žemės naudotojas.

15 / 31

Operacijų, atliekamų su nuotekomis, registracijos žurnalas turi būti:

kiekviename laive, kurio bendroji talpa mažesnė kaip 200 ir kuris turi leidimą vežti daugiau kaip 10 žmonių.

kiekviename laive, kurio bendroji talpa 200 ir didesnė.

abu atsakymai teisingi.

16 / 31

Kokiais tarptautiniais gamtosaugos dokumentais turi vadovautis laivų savininkai ar valdytojai kurių laivai plaukioja su Lietuvos valstybės vėliava ar registruoti Lietuvos Respublikos teritorijoje?

MARPOL 73/78, Helsinkio konvencijų reikalavimais.

COLREGS - 72 konvencijos reikalavimais.

SOLAS 74/78 konvencijos reikalavimais.

17 / 31

Ūkinius - buitinius vandenis sudaro:

nuotekos iš pirčių, dušų, vonių, plautuvių, skalbyklių, virtuvės ir kitų maisto skyrių patalpų.

vanduo su bet kokiu naftos kiekiu;

nuotekos iš medicininės paskirties patalpų ir gyvūnų laikymo patalpų;

18 / 31

Mažiausiasis savaeigės plaukiojimo priemonės greitis yra:

greitis, kuriam esant plaukiojimo priemonė išlieka valdoma.

greitis, kuriam esant plaukiojimo priemonė nesukelia bangų.

5 km/h

19 / 31

Kaip ir kiek ilgai galima laikyti šiukšlės ir maisto atliekas, laivui esant Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste?

Ne ilgiau kaip 3 paras izoterminiuose, pažymėtuose konteineriuose.

Ne ilgiau kaip 2 paras uždaruose ir pažymėtuose konteineriuose.

Ne ilgiau kaip 3 paras uždaruose ir pažymėtuose konteineriuose.

20 / 31

Kokiose talpose laive galima laikyti šiukšles ir maisto atliekas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste?

Šiukšles ir maisto atliekas galima laikyti laive, tik metalinėse talpose.

Šiukšles ir maisto atliekas galima laikyti laive, uždaruose ir pažymėtuose konteineriuose.

Šiukšles ir maisto atliekas galima laikyti laive, bet kokiose uždaromose talpose.

21 / 31

Siekiant išvengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos užteršimo iš laivų, privaloma:

laikyti atidarytus nutekamųjų fekalinių, ūkinių buitinių vandenų išleidimo vožtuvus.

laikyti atidarytus nutekamųjų fekalinių, ūkinių buitinių vandenų išleidimo vožtuvus, o talpas laikyti užplombuotas.

laikyti užplombuotus nutekamųjų fekalinių, ūkinių buitinių vandenų išleidimo vožtuvus.

22 / 31

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje draudžiama:

atiduoti užterštus vandenis į specialius laivus (surinkėjus).

plauti denį, dažyti laivo korpusą nesuderinus su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūra.

abu atsakymai teisingi.

23 / 31

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste pastebėjęs, jog vanduo užterštas, laivo kapitonas privalo informuoti apie tai:

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Laivų eismo tarnybą.

Lietuvos transporto saugos administraciją.

Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą.

24 / 31

Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti:

dirbtiniuose vandens telkiniuose.

upėse.

ežeruose.

25 / 31

Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti:

Vandens telkiniuose, esančiuose telmologiniuose draustiniuose

kai bendras laivo variklių galingumas neviršija 10AG (8kW).

Vandens telkiniuose esančiuose prie miestų

26 / 31

Kurių tipų laivams leidžiamas fekalinių vandenų pašalinimas uostuose?

Leidžiamas tik pramoginiams laivams pervežantiems iki 12 žmonių.

Draudžiama visų tipų laivams.

Leidžiama tik pramoginiams.

27 / 31

Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis kurių bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW) leidžiama plaukioti:

abu atsakymai teisingi.

upėse.

visą navigacijos sezoną – didesniuose kaip 100 ha vandens telkiniuose.

28 / 31

Koks naftos produktų kiekis viename litre vandens nelaikomas naftos atliekomis?

Ne daugiau 5 mg / l.

Ne daugiau 15 mg / l.

Ne daugiau 50 mg / l.

29 / 31

Nutekamuosius vandenis sudaro:

nuotekos iš plautuvių, skalbyklų, virtuvės ir kitų maisto ruošimo patalpų.

vandenys su bet kokiu naftos kiekiu.

nuotekos iš tualetų, medicininės paskirties patalpų, gyvūnų laikymo patalpų.

30 / 31

Kokias šiukšles draudžiama išmesti vidaus vandenyse?

Vidaus vandenyse visas šiukšles išmesti yra draudžiama.

Naftuotas šiukšles, susidariusias atliekant valymo darbus.

Leidžiamas pagal aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintas taisykles.

31 / 31

Siekiant išvengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos užteršimo iš laivų, privaloma:

atliekant operacijas su nafta, naftos produktais, denio špigatus atidaryti, o po žarnų sujungimais ir tankų oro atvamzdžiais padėti švarią valymo medžiagą.

atliekant operacijas su nafta, naftos produktais, užterštu naftos produktais vandeniu ir kitomis kenksmingomis medžiagomis, denio špigatus atidaryti o po žarnų sujungimais ir tankų oro atvamzdžiais padėti padėklus.

atliekant operacijas su nafta, naftos produktais, užterštu naftos produktais vandeniu ir kitomis kenksmingomis medžiagomis, denio špigatus uždaryti, o po žarnų sujungimais ir tankų oro atvamzdžiais padėti padėklus.

Your score is

The average score is 81%

0%